Šiandien mano profilyje kiek rimtesnis įrašas. Kuo daugiau domiuosi tuo, kas vyksta Pasaulyje ir Lietuvoje, tuo labiau mane pradeda siutinti žmonių abejingumas tikrai svarbiais klausimais. Šeštadienį visiškai netyčia mano dėmesį patraukė įrašas, kuriame buvo rašoma apie kažkokių lietuviškų Kardašijanų tuoktuves. Keisčiausia tai, kad iš visų tą dieną ir dieną prieš paskelbtų naujienų, didžiausio susidomėjimo sulaukė būtent ši tema. Ne COVID-19, ne karas, ne rinkimai ir net ne gamtos katastrofos, o visiems visiškai „neįdomi“ ir piktais komentarais apipinta tema apie šių veikėjų vestuves. Man dėl to pasidarė labai labai pikta ir šiandien aš norėčiau paliesti, mano manymu, labai svarbią temą, ir jei bent iš dalies man pavyks jus „užinfluensinti“ teisingam požiūriui, aš labai apsidžiaugsiu. Yra labai daug svarbių temų, kuriomis galima padiskutuoti, tačiau šiandien pasirinkau, mano manymu, aktualiausią – tai rinkimai, vyksiantys jau spalio 11 dieną. Tik nesupraskite manęs neteisingai: jokiu būdu neagituosiu Jūsų balsuoti už kurią nors konkrečią partiją, todėl šiame įraše neminėsiu nei vieno pavadinimo ar savo pasirinkimo. Aš agituosiu už rinkimus ir Jūsų dalyvavimą juose.
- AŠ EINU Į RINKIMUS NES, PAGAL 34 KONSTITUCIJOS STR., TURIU TEISĘ Į TAI.
Kiekvienas pilietis, kuris nėra pripažintas neveiksniu ir kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę.
Balsavimo teisė suteikia galimybę dalyvauti valstybės valdymo procese, taip pat daryti įtaką vyriausybei iki jos pasikeitimo. Taip pat, pokyčiai vyksta nuosekliai, tačiau prasideda jie būtent nuo dalyvavimo rinkimuose. O ar žinote, kas aktyviausiai pasinaudoja rinkimų teise?
Pagal VRK duomenis, 2016 m. LR Seimo rinkimų pirmajame ture aktyviausiai dalyvavo rinkėjai, kurių amžius 65+, o, kaip jau tikriausiai atspėjote, neaktyviausi yra nuo 18 iki 34 metų. Jaunimas netiki, kad nuo jų atvykimo kas nors pasikeis, o gal yra per daug pasinėrę į savo reikalus. Tačiau ar mes galime tikėtis kažko naujo, progresyvaus ir atitinkančio XXI amžių, kai pasirinkimo teisę paliekame vyresniajai kartai?
Ar tik ne ant mūsų pečių vėliau griūva atsakomybė už tai, kad liekame nepatenkinti išrinkta valdžia?
2. AŠ EINU Į RINKIMUS, NES JAUČIU PAREIGĄ IR ATSAKOMYBĘ UŽ SAVO NEPASISAKYMĄ.
Dažnai tenka išgirsti nuomonių, kad valdžia Lietuvoje niekam tikusi, o priimami sprendimai ar įstatymai visiškai nesąmoningi, o paskui, pasirodo, kad žmogus net rinkimuose nedalyvauja. Vėliau dažniausiai nuskamba standartiškas atsakymas: o ką mano balsas duos? „Jei numesi ant grindinio šiukšlę, taip pat nelabai kas pasikeis. Bet jei po šiukšlę numes milijonas žmonių?“ – mano manymu, tai labai geras palyginimas, kurį pateikė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys. Šiais metais Seimo rinkimuose dalyvauja net 1 755 kandidatai, todėl manau, kad tikrai surasite tą, už kurį norėsite atiduoti savo balsą.
3. AŠ EINU Į RINKIMUS, NES NENORIU, KAD MANO BALSAS BŪTŲ PAVOGTAS.
Dalyvavimas rinkimuose ir rinkėjų aktyvumas sumažina falsifikavimo ir balsavimo suklastojimo tikimybę. Per praėjusius rinkimus kai kuriuose Rusijos regionuose dėl balsavimo apylinkėse įrengtų kamerų buvo užfiksuotas biuletenių ryšulių kimšimas į balsadėžes. Šie biuleteniai buvo tų, kurie nepaisė rinkimų ir savo balso neatidavė savarankiškai. Norėčiau tikėti, kad Lietuvoje toks dalykas neįmanomas, bet kaimyninių šalių pavyzdžiai rodo, kad kai rinkėjai praranda budrumą ir suinteresuotumą valstybės politika, po dešimties ar dvidešimties metų tenka kovoti už teises, kurios atrodė savaime suprantamos ir įtvirtintos Konstitucijoje. Rinkimai vyksta ne taip jau ir dažnai, todėl jie turėtų būti išnaudoti norint maksimaliai pagerinti kiekvieno mūsų gyvenimą.
4. AŠ EINU Į RINKIMUS, NES SUPRANTU, KAD AKTYVUMAS YRA SĄŽININGŲ RINKIMŲ GARANTAS.
Kuo aktyvumas aukštesnis, tuo sąžiningesni bus rinkimai. Kuo daugiau rinkėjų dalyvaus balsavime, išreikš savo valią, tuo tai bus svariau. Didžiausias aktyvumas byloja apie rinkėjų neabejingumą savo ateičiai ir aktyvią pilietinę poziciją. 2016 m. Seimo rinkimuose sudalyvavo 49,9 proc. rinkėjų. Vienas didžiausių rinkėjų aktyvumas Lietuvoje – 75,3 proc. – užfiksuotas 1992-aisias, per pirmuosius rinkimus į Seimą po Nepriklausomybės atkūrimo.
5. AŠ EINU Į RINKIMUS, NES NORIU PARODYTI PAVYZDĮ SAVO VAIKAMS.
Labai norėčiau pasidalinti prisiminimais iš savo vaikystės. Puikiai atsimenu 1997 metų prezidento rinkimus, kurių antrajame ture varžėsi V. Adamkus ir A. Paulauskas. Man tada buvo 7-eri metai, todėl pati balsuoti negalėjau, bet puikiai atsimenu, kaip aktyviai mūsų šeimoje vyko diskusijos apie rinkimus. Dalis palaikė vieną kandidatą, kita dalis – kitą, o rinkimų dieną mes visi kartu ėjome į apylinkę ir visa tai buvo taip excited. Man viskas tada buvo nauja ir pasirodė labai įdomu. Juk mes ėjome rinkti Prezidento! Esu įsitikinusi, kad yra labai svarbu vaikui rodyti teisingą pavyzdį nuo pat vaikystės. Tegul rinkimų diena Jūsų šeimoje tampa nedidele švente.
Šaltiniai: lrs.lt, vrk.lt, delfi, rueconomics ir kt.
Latest comments