Enter your search terms:
Top
 

Kinija per dvi savaites. Sianas

Toliau – Sianas

 Iš Pekino mes skrendame į ne ką mažiau Kinijos istorijai svarbų miestą – Sianą. Tai vienas seniausių Kinijos miestų, kuris ilgą laiką, skirtingų imperatorių valdymo laikais, buvo šalies sostinė. Tai – gana didelis miestas, kuriame yra ką pamatyti, tačiau ne tiek, kad jame vertėtų ilgai užsibūti. Imperatorių laikais Sianas garsėjo didžiule imperatoriaus rezidencija, net didesne už Uždraustąjį miestą, tačiau iki mūsų dienų išliko tik gynybinė siena pačiame miesto centre. Ją galima aplankyti kaip vieną iš turistinių objektų, tačiau už jos ribų jokio senamiesčio neišvysite. 

Gynybinė siena

Iš Pekino į Sianą mes išskridome ryte ir jau apie pietus nusileidome Siano oro uoste. Bilietai kainavo po 102 Eur žmogui į vieną pusę. Turiu pasakyti, kad vidiniai skrydžiai Kinijoje yra ne tokie pigūs kaip, pavyzdžiui, Tailande, todėl reikia nusiteikti, kad keliauti po šią šalį bus brangoka. Tačiau viešasis transportas miestuose tikrai pigus ir puikiai išvystytas. Iš Siano oro uosto į miesto centrą ir atgal kursuoja autobusai, todėl nusigauti į vietą nekils jokių problemų. Kaina bus apie 20–25 juanius ( 2,50 – 3,20 Eur ) žmogui, o kelionė truks vos apie 1 valandą. 

Akimirkos

Kas Siane tikrai nustebino, tai pigūs viešbučiai. Žinoma, viskas priklauso nuo viešbučio tipo, tačiau bet kokiu atveju už geresnį viešbutį Siane jūs sumokėsite pigiau nei už prastesnį Pekine. Mes apsistojome HE HOTEL Xi’an viešbutyje ir už tris naktis sumokėjome 121 Eur. Buvo galima surasti ir žymiai pigesnį variantą, tačiau po vizito Pekine labai norėjau kiek geresnio varianto ir daugiau patogumų. He HOTEL Xi’an – neseniai atidarytas viešbutis su vyraujančiu labai stilingu šiuolaikišku dizainu. Įvažiuojant į viešbutį, personalas duoda vaisių į kambarį ir pasitinka su gėrimais ir vaišėmis. Kiekviename aukšte stovi šaldytuvai su nemokamu vandeniu, taip pat yra skalbimo mašinos bei džiovyklos, kuriomis galima naudotis visiškai nemokamai. Tai yra labai labai didelis privalumas, jeigu kelionės metu planuojate aplankyti kelis miestus. Vienintelis minusas – tai angliškai nekalbantis personalas. Susikalbėti buvo labai sudėtinga, visas bendravimas vyko pasitelkus telefone esančią vertėjo funkciją, o ir dirbo jie itin lėtai.  

He Hotel

Terakotinė armija

Kelionė į Terakotinės armijos muziejų prasidėjo labai anksti ryte, nes, kaip visada, norėdami išvengti eilių, mes stengėmės nuvažiuoti į vietą dar iki atidarymo arba kaip įmanoma anksčiau. Terakotinės armijos muziejus nutolęs nuo miesto centro maždaug 37 km. Ten nuvykti galima savarankiškai arba nusipirkus turą. Turų tikrai daug ir juos be didesnių problemų galima surasti interneto platybėse. Taip pat yra specialūs autobusai, kurie kursuoja tarp centro ir muziejaus. Jais galima nuvykti iš Siano geležinkelio stoties, Šiaurinės geležinkelio stoties ir iš Fangzhicheng autobusų stoties. Autobuso Nr. 5(306) kaina apie 5 juaniai ( 0,64 ct ). Būtent šiuo autobusu mes ir važiavome iš muziejaus į centrą – šis variantas buvo tikrai patogesnis. Kaip jūs galėjote suprasti iš vaizdo įrašo (jeigu, žinoma, jau žiūrėjote. O jei dar ne, maloniai kviečiu pasižiūrėti: nuorodą rasite šio įrašo apačioje), tą dieną, kai susiruošėme vykti į muziejų, pusė miesto buvo uždaryta (taip pat ir metro stotelės centre), todėl nuvažiuoti iki minėtų stotelių buvo ne taip ir lengva. Mums neliko nieko kito kaip tik pasirinkti viešąjį transportą: važiuoti apie 20 stotelių kartu su miesto gyventojais maždaug pusantros valandos. Prie pat Sanfuwan autobuso stoties yra stotelė, nuo kurios važiuoja 914 arba 915 autobusai. Ši kelionė, neslėpsiu, buvo tikrų tikriausias užsiknisimas. Labai daug kelionės laiko teko stovėti, nes laisvų kėdžių nebuvo, o ir ne visada buvo aišku, ar jau lipti, ar dar ne. Ir dar – jeigu kartais kažkas netikėtai būtų atsitikę (kelio darbai, maršruto pakeitimai), aš neįsivaizduoju, kaip mes būtume išsiaiškinę, kur ir kaip reikia važiuoti toliau. Bilietas į muziejų kainuoja 120–150 juanių ( 15-20 eur ) žmogui, priklausomai nuo metų laiko. Su šiuo bilietu jūs galite aplankyti armijos muziejų (ten yra trys skirtingi sklypai, kurie driekiasi vienas šalia kito) ir dar maždaug už pusantro kilometro esantį Qin Shihuang mauzoliejų. Bilietas galios ir čia. Kaip ir į Uždraustąjį miestą, bilietus galima įsigyti internete (ko mums, vėlgi, padaryti nepavyko) arba prie muziejaus. Parduodamų bilietų limitas į Terakotinę armiją per dieną – 65 tūkst. bilietų. Ir tai yra dar viena iš svarbių priežasčių, kodėl mes taip anksti ten važiavome. Jeigu visi bilietai atvykimo dieną bus išpirkti, į muziejų, deja, teks atvykti kitą dieną. 

Terakotinė armija

Ir kas tik dėjosi imperatoriaus galvoje…

Man labai patiko tai, ką išvydau šiame muziejuje: šios unikalios vietos mastas, kiekvienos figūros išskirtinumas ir aišku… tikslas. Apėmė toks jausmas, tarsi netikėtai būčiau atsidūrusi pasakoje, kurioje pikta fėja, nusprendusi pamokyti imperatorių už blogą elgesį, pakėlė savo magišką lazdelę, sudiktavo burtažodį ir akimirksniu pavertė visą jo armiją molinėmis statulomis. Tačiau tiesa yra kitokia. Tiesioginė šios armijos paskirtis – saugoti imperatorių pomirtiniame gyvenime. Iš pradžių imperatorius norėjo nužudyti 8 tūkst. savo armijos karių ir palaidoti juos kartu su savimi, tačiau vėliau apsigalvojo, nes suprato, kad ir gyviesiems reikės apsaugos. O toks jo sprendimas nusilpnintų armiją. Todėl jis įsakė padaryti kiekvieno iš 8 tūkst. karių kopiją. Tiesa, aukų išvengta nebuvo. Į pomirtinį pasaulį kartu su savimi imperatorius nusinešė daugybės moterų ir merginų gyvybes. Visos šios moterys turėjo tapti jo sugulovėmis po mirties ir dar kelis tūkstančius darbininkų su jų šeimomis, tam, kad po mirties imperatorius turėtų aptarnaujantį personalą . Kaip jau supratote, visi šie žmonės buvo nužudyti ir palaidoti imperatoriaus įsakymu.   

   

Kelionė į Huashan kalną

Dar viena labai labai svarbi šio įrašo dalis, kurią dedikuoju kelionei į Huashan kalną ( sutrumpintai Hua ). Būtent čia driekiasi tas gąsdinantis ir siaubą keliantis takelis. Tačiau ne vien tik dėl jo verta nuvykti į Hua. Ieškant informacijos susidarė įspūdis, kad tarsi važiuojame klaidžioti po nežinomybę ir apskritai be asmeninio gido geriau ten kojos nekelti. Tačiau tai yra visiška netiesa: asmeninis gidas kaip tik yra paskutinis dalykas, kurio jums gali prireikti šioje kelionėje. Na, nebent savo galvoje jis turi sukaupęs super gerų ar negirdėtų istorijų lobyną, tampys jus ant kupros ir žongliruos degančiomis lazdomis. Svarbu paminėti, kad kelionės su gidu iš Siano yra brangios. Suradome turus, kurių kainos svyruoja apie 100 Eur žmogui. Taigi, kelionės eiga būtų tokia: jus nuveš automobiliu (beje, tai užtruks ilgiau nei su traukiniu), lydės per parką ir į Plank Walk. Ir ne faktas, kad į šią kainą bus įskaičiuoti bilietai į patį parką ir į keltuvus.  

Kelias į Hua

O kaip gi nukeliauti ten patiems? Huashan kalnas stūkso Huayin miestelyje, 120 kilometrų atstumu nuo Siano. Patogiausias ir greičiausias būdas ten nuvažiuoti yra traukiniu, išvykstant iš Xian North. Važiuoti reikia iki Huashan North, kelionė užtruks apie 40 min. Pasakyti, kokia bus kaina, gana sudėtinga, nes ji gali keistis priklausomai nuo laiko (važiuodami į Huashan, sumokėjome pigiau negu grįždami vakare atgal) ir klasės (yra 1 ir 2 klasės), tačiau kaina gali svyruoti nuo 50 iki 100 juanių ( 6-12 eur ) žmogui. Iš Huashan North iki parko teritorijos galima nuvykti nemokamu autobusu. Numeriai 1 ir 2. Kaip iki jo nueiti? Išėję iš traukinių stoties, nueikite apie 50 metrų tiesiai ir pasukite į kairę tarp dviejų pastatų. Turėtumėte prieiti tiesiai prie pilko kelių aukštų pastato, iš kurio dešinės pusės pamatysite žalios spalvos autobusiukus. Jie nemokamai nuveš jus iki parko informacijos centro. Antru numeriu pažymėtas autobusas važiuoja šiek tiek kitokiu maršrutu, todėl kelionė užtruks truputį ilgiau. Jūs turite išeiti prie žiedinės sankryžos – ten pat turėsite įlipti ir grįždami atgal. Ten yra autobuso ženklas. Labai svarbu sulaukti to paties 1 arba 2 autobuso, nes ten pat pasirodo ir autobusai-apgavikai (šie privažiuoja ir bando jus privilioti į savo autobusiuką. Žinoma, jus prie stoties nuveš, tačiau už pinigus.).

Huashan kalnas

Hua parkas yra labai labai didelė teritorija, kurioje, norint pasiekti jame esančią viršūnę, dar reikės pavažiuoti ten kursuojančiais specialiais autobusais ir vėliau dar kilti keltuvais.  Yra du keltuvai ir atskirai prie kiekvieno kursuojantys autobusai. Yra keltuvas į šiaurinę (iki jo važiuoti 20 min. autobusu), ir keltuvas į vakarinę viršūnę (40 min. autobusu). Bilietų kasose turėsite įsigyti bilietą ir į parką, ir į autobusą. Bilietas į parką kainuos 180 juanių ( 23 eur ) žmogui ir plius bilietas į autobusą (į šiaurinį keltuvą 20 juanių į vieną pusę; į vakarinį – 40 į vieną pusę ). Tačiau svarbu paminėti, kad tai – dar ne visos išlaidos. Autobusas nuveža jus iki keltuvo, kur dar reikia nusipirkti bilietą į keltuvą. Kaina priklausys nuo to, ar pirksite į vieną, ar į abi puses. Pasirinkimas galimas dėl to, kad pagal idėją pakilti į kalną ir nusileisti galima pėsčiomis. Jeigu yra noras aišku. Mes iš keltuvo tą pėsčiųjų takelį matėme, tačiau juo niekas nėjo. Gal dėl to, kad šis pakilimo ar nusileidimo būdas pareikalaus 3–4 valandų. Tuo tarpu su keltuvu pakilsite per 30 min.  Vakarinio keltuvo kaina į vieną pusę 140 juanių, šiaurinio – 80 juanių. Abiem galima pakilti – abiem nusileisti. Tačiau perkant bilietus pirmyn–atgal, prisiminkite, kad tuo pačiu keltuvu turėsite ir grįžti. Todėl mes į viršų kilome vakariniu, o leidomės šiauriniu. Bilietą atgal galima įsigyti prie pat keltuvo esančioje kasoje.

Huashan kalnas

Kalnas Hua turi kelias viršūnes: šiaurinę, pietinę, rytinę, vakarinę ir vidurinę. Būtent tarp jų ir vyks visi lakstymai. Maršrutas atrodo gana sunkus, nes laiptų tai į viršų, tai į apačią (reikia nusiteikti) bus labai labai daug. Kokį takelį bepasirinktumėte, išvysite daugybę gražių panoraminių vaizdų, šventyklų ir vietų, kur bus galima tiesiog pailsėti. Visoje teritorijoje labai daug ženklų, tad pasimesti – net ir panorėjus – nepavyks. Kaip jau supratote, mūsų maršrutas driekėsi nuo vakarinės viršūnės į šiaurinę, per pietinę, ir būtinai per rytinę, nes kaip tik ten ir yra tas siaubą keliantis takelis – Changkong Plank Road. Taip pat prieš vykstant į Hua, patarčiau panagrinėti šį internetinį puslapį. Jame surasite daug naudingos informacijos ir žemėlapių

Plank Walk

Nuoširdžiai kalbant, aš nesuprantu, kodėl reikia taip stipriai gąsdinti žmones įvairiuose forumuose ir Youtube rašant, kad tai yra pats baisiausias, mirtinas ar dar koks kitoks kelias. Viskas yra žymiai  paprasčiau nei visi sako ir ne taip baisu, kaip dauguma aprašo. Aš taip rašau ne todėl, kad noriu pasirodyti per daug drąsi, o todėl, kad noriu, jog jūs neapsigautumėt. Mano manymu, ši pramoga yra kiek pervertinama ir dėl nežinojimo žmogus gali arba nuspręsti visiškai atsisakyti šios pramogos, arba tiesiog išleisti daug pinigų manydamas, kad tai yra kažkas labai išskirtinio. Pirmiausia, šiai veiklai nereikia samdyti jokio specialaus gido ar vedlio. Jūs ateinate, sumokate 30 juanių, pasirašote popieriuką panašų į tą, kurį mums duoda kiekviename laipiojimo parke, kad mes patys už save atsakome, ir bla bla bla. Ir viskas. Antra, žmonės ten nežūsta. Nors… Gal… Kada nors ir buvo tokių atvejų, bet dabar tikrai ne. Kiekvienas žmogus yra pritvirtinamas labai stipriais trosais, kad net ir labai panorėjus, išsilaisvinti pačiam nepavyks. Reikia specialaus rakto, kuris atsuktų varžtą, esantį tau ant nugaros. Lentos yra labai stiprios, o visi trosai atnaujinti. Jeigu neklystu, ši pramoga kurį laiką buvo uždaryta, todėl visai tikėtina, kad būtent tada ir buvo atlikti visi atnaujinimo darbai. Norintys patirti šią pramogą, žmonės stovi gyvoje eilėje po valandą ar net po dvi. Mes stovėjome valandą. Ten eina visi: fotografuojasi, juokiasi, rėkauja ir visi yra laimingi. Na bent jau taip atrodė. Nepaisant to, kad bandau jus nuraminti šios pramogos atžvilgiu, turiu perspėti, kad žmogui, paniškai bijančiam aukščio, ne tik šis takelis, bet ir pakilimas keltuvu ir visas maršrutas kalnu sukels didžiulį stresą, nes ten visur aukšta ir vietomis net pavojinga. Ir priešingai – žmogus, kuriam aukštis tai dar vienas įdomus ir smagus nuotykis, įveiks šį takelį ir juoksis iš to, kaip bijojo žiūrėdamas kitų vaizdo įrašus. Patikėkite, juose regimi vaizdai tikrai baisesni nei realybėje!

Plank walk

Ką vakarais nuveikti Siane?

Mes nežinojome, ko tikėtis iš Siano, nes mūsų tikslai buvo Plank Walk ir Terakotinė armija, todėl šis miestas manęs nei nustebino, nei nuliūdino. Jis tiesiog man didelio ir įsimintino įspūdžio nepaliko. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jame nėra ko nuveikti, todėl dabar, jūsų dėmesiui, – nedidelis sąrašiukas visų vietų, kurias galima aplankyti Siane. Ko gero, vienas svarbiausių turistinių objektų – Xi’an Wall Yongningmen (North Gate), kur vakarais rengiami labai gražūs pasirodymai ir šviesų šou. Dėmesio taip pat verti Big Wild Goose Pagoda, Small Wild Goose Pagoda, Muslim Quarter, Shaanxi History Museum, Bell and Drum Towers, Chuanxiao Park, Xi’an Qujiangchi Site Park, Lishan National Forest Park. 

Miestas

Kalbant apie maistą, savo asmeninėmis rekomendacijomis pasidalyti negaliu. Kinijoje mes valgėme viską ir visur, bet aišku įdomiausia patirtis buvo ragaujant Pekino antį. Negaliu pasakyti, kad man buvo ypatingai skanu: jeigu tiksliau, ne visos jos dalys man patiko (pvz., oda). Tačiau patiekimas ir informacija apie tai, kaip teisingai ją valgyti, tikrai verti to, kad susigundytumėte užsisakyti šį patiekalą. Prie mėsos patiekiama lėkštė su daržovėmis, padažais, plonais paplotėliais. Būtent taip, kaip Kamilis parodė vaizdo įraše, ją ir reikia valgyti: pridėti visko ant paplotėlio ir susukti turinį tarsi į mažą kebabą. Išmokome šito meno tada, kai visas restoranas draugiškai iš mūsų pasijuokė, bet galiausiai personalas priėjo ir pamokė, kaip Pekino antį valgyti pagal taisykles. Beeet, Sianas tikrai turi savo perliukų ir garsėja ne tiek Pekino antimi, kiek kitokiais patiekalas, o štai šiame straipsnyje jūs atrasite daug idėjų, kur ir ką pavalgyti Siane.
https://www.thefoodranger.com/xian-famous-foods-you-need-to-try/

Latest comments

Post a comment