Enter your search terms:
Top
 

Kinija per dvi savaites

Nenustosiu sakyti, kad kelionės yra nuostabiausia dovana, kurią galime pasidovanoti sau ir artimiems. Gyvename tokiame laike, kai Pasaulis yra atviras ir draugiškas kiekvienam, norinčiam jį pažinti. Nuskristi į kitą žemės pusę užtrunka vos keletą valandų, kelionių kaina tampa vis prieinamesnė, o informacijos gausu tiek, kad galime jaustis saugiai keliaudami net ir į patį tolimiausią kampelį (nors, iš kitos pusės, būtent tai atima iš kelionės tam tikrą romantikos nežinomybės jausmą). Vis tik aš esu už ramybės jausmą, todėl ruošiuosi pasidalyti su jumis visomis įžvalgomis ir naudingais patarimais apie kelionę į Kiniją. Galiu pasakyti, kad visai nesvarbu, kiek informacijos turėsite, tačiau ši šalis vis tiek privers jus truputį pastresuoti. Nebent mokate kinų kalbą ir gyvenate Kinijoje. Cha cha! Kitu atveju patariu perskaityti šį įrašą ir pasiruošti nepakartojamai kelionei po nepaprastą šalį.
Kinija yra labai didelė šalis, su daugiau nei 100-tu miestų, kurių kiekviename gyvena daugiau nei milijonas žmonių, ir daugiau nei milijardu gyventojų, išsibarsčiusių po visą Kiniją. Norint pažinti šią šalį ir apkeliauti ją ištisai ir išilgai, gali pritrūkti net ir mėnesio, tačiau mes turėjome vos dvi savaites. Smalsu, ką gi spėjome pamatyti per šį laiką? 

Akimirkos

Mes skrendame į Pekiną

– Kamili, naršydama internete užmačiau bilietus į Kiniją, po 350 eur pirmyn atgal. Skrendam?
– Skrendam!

Būtent taip, netyčia, ir įvyksta didžiausios mūsų kelionės. Nuo pigių bilietų suradimo, o toliau – jau kaip pasiseks. Taip nutiko ir su Kinija. Tiesiog naršiau internete ir pamačiau, kad į Kiniją galima nuskristi už visai padorią kainą. 
Mes skridome Ukrainos oro linijomis, o bilietai iš Vilniaus į Pekiną, per Kijevą ir atgal, mums kainavo 763 Eur. 
Nėra jokios paslapties, kur geriausia ieškoti bilietų: tai yra www.skyscanner.net arba www.skrendu.lt puslapiai. Turint bilietus į Kiniją, sekantis žingsnis, apie kurį svarbu parašyti – vizos. Jos yra būtinos, tačiau patarčiau nepermokėti. Vizas galima daryti savarankiškai, ką ir rekomenduočiau, arba per agentūrą, kas tikrai nėra būtina, ir, svarbiausia, – per brangu. Visą informaciją ir reikalingų dokumentų sąrašą galima surasti Kinijos ambasados internetiniame puslapyje . Darant vizas patiems, jums reikės atlikti du žingsnius: užsiregistruoti vizitui pasirenkant dieną ir laiką bei paruošti visus reikalingus dokumentus. L tipo (turisto) vizai reikia turėti pasą, lėktuvo bilietų kopijas, viešbučio rezervacijos kopiją ir anketą. Taip, pripažinsiu, anketa gana plati, reikalaujanti laiko, tačiau tikrai ne tokio sudėtingumo, jog tektų kreiptis į agentūrą. Vizos kaina asmeniui (darant savarankiškai) – nuo 60 Eur, priklausomai nuo to, kaip greitai jums jos reikės, per agentūrą – nuo 100 Eur. Dažniausiai renkamės agentūrą, norėdami sutaupyti laiko ir išvengti eilių ambasadoje teikiant dokumentus. Tačiau šiuo atveju išvengti nuvykimo į ambasadą nepavyks. Norintieji skristi į Kiniją (visi, be išimties), privalo pateikti savo biometrinius duomenis (pirštų antspaudus ir veido nuotrauką), o tai reiškia, kad nuvykti į ambasadą vis tiek teks. Nesvarbu, ar su agentu, ar savarankiškai. 

Ko reikia kelionei į Kiniją?

VPN. Tikriausiai žinote, kad Kinija yra atsiribojusi nuo mums pažįstamo interneto didžiule firewall siena. Beeeet tai nereiškia, kad mes padarėme tą patį! 😀 Neturint VPN, Facebook’o, Instagram’o ar bet kokių kitų mūsų internetinių puslapių jūs Kinijoje neatidarysite. Deja, negaliu pasakyti, kad mūsų kelionės metu jis veikė 100 proc. gerai. Kartais prisijungti buvo sunku, parą laiko prisijungti buvo visiškai neįmanoma, tačiau tai bet kokiu atveju geriau, negu nieko. VPN veikia ir su Wi-Fi ir su mobiliuoju internetu. Pvz., jeigu jūs nusiperkate kinietišką SIM kortelę ir dalijatės internetu su kitais. Svarbus akcentas – programėlę būtina parsisiųsti ir įjungti Europoje. Mes turėjome du šiuos app’sus: Express VPN ir Nord VPN, tačiau naudojomės tik Express’u. Ir jei jau pradėjau kalbėti apie kortelę, tai patarčiau ją įsigyti mob. ryšio salone, pvz., China mobile. Kai kuriose viešose vietose prisijungti prie Wi-Fi galima tik su kinietišku numeriu, tad čia kortelė tikrai praverstų ir, žinoma, norint visada turėti internetą ar bent jau navigaciją. Patarčiau ją pirkti didesniuose prekybos centruose. Mažame salone gatvėje iš mūsų paprašė 400 juanių už kortelę, o vėliau tokią pačią kortelę nusipirkome vos už 60. Skirtumas – akivaizdus. Ir jei jau pradėjome apie pinigus… 


Juaniai. Juaniai yra Kinijos valiuta, be kurios tikrai neapsieisite. Pasirūpinkite grynaisiais pinigais, nes kortelės priimamos tikrai ne visur, ypač mūsų Visa ar Mastercard. Kortelėmis galima atsiskaityti tik didžiuosiuose prekybos centruose arba populiaresnėse kavinėse. Kalbant apie grynuosius, reikia būti ypač budriems. Ruošiantis kelionei, atradau labai daug istorijų apie tai, kaip žmonės gali būti apgaunami Kinijoje. Dažniausiai padirbamos 100 juanių nominalo kupiūros, o už jų disponavimą net galima patekti į kalėjimą. Turistai bijo, o kiniečiai apgaudinėja. Pavyzdžiui, atsiskaitymo metu taksistai-bambilos (neoficialūs vežėjai), jums nematant, gali pabandyti apkeisti kupiūrą ir pradėti aiškinti, kad neva jūs davėte padirbtą kupiūrą ir jis tuoj iškvies policiją, jei kupiūros nepakeisite. Aš net radau patarimą filmuoti kiekvieną pinigo įteikimą su kamera, kad matytųsi kupiūros numeris. Rašo ir apie tai, kad net bankomatai oro uoste ar lauke gali jums išduoti neoriginalius pinigus. Prisipažinsiu, visa ši informacija mane išgąsdino, todėl pirmą dalį pinigų (1000 eurų) išsikeitėme Vilniuje. Skridome jau turėdami vietinės valiutos. Antrą kartą išsiėmėme pinigų bankomate – Kinijos banko pastato viduje. Kur buvo galima, atsiskaitinėdavome kortele. 


Pasas. Tai –svarbiausias jūsų aksesuaras, kurį būtina visada turėti su savimi. Ne ID kortelę, bet būtent pasą. Savo vaizdo įraše parodžiau vieną iš variantų, kada jūsų pasas bus patikrintas. Antras svarbus dalykas – norint nusipirkti SIM kortelę, bilietą į traukinį ar net bilietus į kai kuriuos muziejus, būtina pateikti pasą. O jei tiksliau – pasas taps jūsų bilietu.  

Akimirkos

Ni hao, Pekine!

Pekine nusileidome spalio 16-tąją 1.10 val. nakties. Užpildėme geltonos spalvos korteles, kurias pildo visi atvykusieji į Kiniją, praėjome patikrinimą ir išėję iš oro uosto puolėme galvoti, kaip nusigauti iki viešbučio. Dieną nuvažiuoti iki miesto nesukels jokių papildomų rūpesčių. Ko gero, patogiausias ir greičiausias būdas yra metro, tačiau naktį pasirinkimo nėra. Mes pasirinkome taksi mašiną, tačiau dėl jau paaiškintos priežasties, nepasitikėjome jokiais neaiškiais vežėjais, kurie prieidavo ir siūlydavo savo paslaugas. Taigi, pasirinkome oficialų miesto taksi – geltonai žalius automobilius su skaitliukais. Išėję iš oro uosto pastato, pamatysite ženklą „taksi“, o ten dirbantis personalas, su verčiančiom programėlėm telefone, padės išsiaiškinti, kur jums reikia nuvykti, bei pasodins jus į automobilį. Pasibaigus kelionei, sakė, reikia būtinai paprašyti kvito, ką mes ir padarėme. 🙂 Už kelionę sumokėjome 400 juanių, kas lygu 50 Eur. Atstumas nuo oro uosto iki mūsų viešbučio buvo nemenkas – 25 km. Mes apsistojome Happy Dragon Alley Hotel Beijing Tian AnMen Forbidden City viešbutyje. Už keturias naktis sumokėjome 302 Eur. Palyginus su kitų apgyvendinimo įstaigų kainomis Pekine, tai yra labai nedaug. Mes gyvenome netoli Uždraustojo miesto, na o didžiausias šios vietos privalumas – angliškai kalbantis personalas. 
Visą pirmą dieną mes skyrėme slampinėjimui po miestą. Apsilankėme svarbiausioje Tiananmeno aikštėje, po to – Zhongshan parke. Per dieną nužingsniavome apie 23 km ir dar įsitikinome, kad Pekine yra puikiai išvystytas viešasis transportas, o jo kaina yra tikrai labai prieinama. Kelionė troleibusu kainuoja 2 juanius (0,26 Eur centus), o metro – priklausomai nuo stotelių skaičiaus. Važinėdami po centrą, mokėdavome po 3–5 juanius už bilietą (0,36 – 0,64 Eur centus) . Kelionė iš miesto centro į Pekino oro uostą bus kiek brangesnė, tačiau ženkliai pigesnė, nei už taksi. 

Happy Dragon Alley Hotel Beijing Tian AnMen Forbidden City

Kelionė į Didžiają kinų sieną

Didžioji kinų siena buvo svarbiausias objektas, kurį norėjome pamatyti Pekine. Mane šis statinys žavėjo dar nuo vaikystės. Puikiai atsimenu, kaip žiūrėjau nuotraukas knygoje ir nedrįsau net pasvajoti apie tai, kad kada nors išvysiu ją gyvai ir įsitikinsiu, kad ši tikrai tokia egzistuoja. Aišku ji egzistuoja, deja, ne tokia didinga, kaip kadaise. Yra be galo gaila, kad toks istoriškai svarbus statinys griūva ir tik keli kilometrai restauruojami dėl turistinių tikslų. Iš kitos pusės suprantama, kad būtų labai brangu išlaikyti daugiau nei 6 tūkstančių kilometrų sieną, kai jos tiesioginė paskirtis mūsų dienomis neaktuali. 
Nuo Pekino siena atitolusi 80 km ir teoriškai į ją galima nuvykti savarankiškai, viešuoju transportu (metro+autobusas), bet mes nusprendėme pasirinkti turą mūsų viešbutyje. Turo kaina be bilietų į sieną buvo apie 30 Eur žmogui. Į šią kainą buvo įskaičiuoti pusryčiai, transferis su gidu ir pietūs restorane. Bilietus į pačią sieną ir į keltuvą nupirkome kasoje. Bilieto kaina į sieną 40 juanių (~ 5 Eur), o keltuvo kaina priklausys nuo to, ar imsite tik pirmyn, ar pirmyn–atgal – 60–120 juanių (~7-14 Eur). Mes nusipirkome į abi puses, tačiau atgal nusprendėme nusileisti pėsčiomis. Bilietus padovanojome dviem merginoms, kurios į sieną kopė pėsčiom ir atrodė tikrai labai labai pavargusios. Kelionė į sieną užėmė maždaug pusdienį, todėl antrą dienos dalį vėl leidome lakstydami po miestą, na o kad įdomių vietų sąrašas būtų didesnis, visas, mano manymu, įdomiausias vietas aš aprašysiu kiek žemiau. 

Kelionė į Didžiają kinų sieną

Uždraustasis miestas

Vykti į Pekiną ir neapsilankyti Uždraustajame mieste yra tas pats, kas Paryžiuje neapsilankyti Eifelio bokšte ar Luvre. Tiesa, vertinant tik vaizdą ir nepasidomėjus istorija, šie rūmai gali didelio įspūdžio nepalikti. Tokios prabangos kaip Versalyje ar Petergofe, čia nebus. Tačiau tam paaiškinti yra kelios priežastys: skirtingas požiūris į buitį ir kitoks architektūros stilius. Mano patarimas: nelyginti, bet pabandyti suprasti, pajausti šios vietos grožį ir milžinišką svarbą Kinijai. Ramybės jūs čia neaptiksite, o vat milžinišką turistų skaičių, tai tikrai. Per dieną šiame rūmų komplekse apsilanko apie 80 tūkst. lankytojų. Bilietus galima įsigyti internetu, ko mums padaryti nepavyko, bet aš radau puslapį, kuriame, žingsnis po žingsnio, parodoma, kaip tą padaryti. Galite pabandyti, nuoroda čia. Mes bilietus nusipirkome kasoje prie įėjimo. Norint juos įsigyti, būtina pateikti pasą ir, geriausia, ateiti dar prieš atidarymą (kaina už bilietą yra 40–60 juanių arba 5-7 Eur). Kaip ir bet kur kitur, rūmuose galima pasinaudoti gido paslaugomis arba pasirinkti audiogidą. Nepasakyčiau, kad audiogidas buvo labai labai informatyvus, bet jis papasakojo tikrai daugiau, negu patys būtume sužinoję. Informacija apie kiekvieną aplankomą pastatą ir šiek tiek istorijos apie kiekvieną iš jų.  

Uždraustasis miestas

Kitos instagramable vietos Pekine

Taip, Uždraustasis miestas ir Didžioji kinų siena – vienos svarbiausių lankytinų vietų, tačiau tikrai ne vienintelės. Skubu pasidalyti nedideliu sąrašu tų vietų, kurias aplankėme ir kurias galima išvysti mano vaizdo įraše: Tiananmen Square, New CCTV Tower, Olympic Park, Page One Bookstore, Qianmen Street, Hutongs. 
Ir štai tos, kurioms, deja, nepakako laiko, tačiau jos tikrai vertos dėmesio:
Summer Palace, Temple of Heaven, Lama Temple, Galaxy SOHO, Jingshan Park, Shichahai Lake, 798 Art Zone.
Ir taip pat noriu pasidalyti interneto puslapiu, kuriame surasite daug naudingos informacijos apie lankytinas vietas.

Qianmen gatvė, Page One knygynas, CCTV, Olimpinis miestelis
1 dalis

Latest comments

Post a comment